- sopulingas
- sopulìngas, -a adj. (1) K, Rtr, DŽ, -à (3) Š; Amb
1. SD18, K, N, Sut, M, J, L apimtas sopulių, skausmingas: Pasėtas [grūdas] ant erškėčių – tai yra kūne sopulingame SPI342.
sopulìngai adv. BŽ31; N, Sut, L: [Ieva] vyro tur klausytie, sopulingai gimdytie BsO313. Sopulingiausiai numirė už mus Tat.2. teikiantis skausmą: Padaryk tai mūspi per tavo … smertį sopulingą MKr16. 3. teikiantis sielvartą, širdgėlą: Man, žinau, sopulingos čia ant žemės kelionės niekados neapšviesi, viltis! Mair. Piktų darbų sopulingas galas Tat. 4. apimtas sielvarto, širdgėlos: Ir nieks nepagydys širdies sopulingos, ir nieks neužpildys baisios tuštumos S.Nėr. Nū sunkiai sopulinga stojaus ir karčiai verksminga SGI88.sopulìngai adv.: Tai sopulingai aš tik tegaliu raudoti Vd.5. jautrus: Sopulinga motriška ana Krš.
Dictionary of the Lithuanian Language.